krūpštinėti

krūpštinė́ti, -ė́ja, -ė́jo DŽ, NdŽ, krupštinė́ti JI330, krū̃pštinėti, -ėja, -ėjo 1. iter. dem. krūpštinti: Ligonis vos krū̃pštinė[ja] – lengvai (pamažu) vaikščio[ja] J. Parkaršęs bočius lazdos sau nepirko, su ievine, savo liekne išpjauta, krū̃pštinėjo J(S.Dauk). Ligonis pradeda jau po biskį krūpštinė́ti, kažin ar ilgai, ar greitai sveikas vaikščios Škn. Jau biškį pagijo, jau krūpštinė́ja Škn. Ir Juozą jau senatvė prislėgė, antai krū̃pštinė[ja], lazda pasiremdamas Pln. Ko čia ir sakai, kad krūpštinėji, man atrodo, kad galėtum par žardą šokti (apie senutę) Brs. Krūpštinė́jau po pievas ir po krūmus Brs. 2. intr. JI330, G93 krutėti, judėti, darbuotis: Motyna, krūpštinėdama aplinkui, tarė Žem. Bočiai, numie pasilikusys, apei numus krūpštinė́jo ir bitimis rūpinos J(S.Dauk). \ krūpštinėti; pakrūpštinėti